išvirakis

Išvirakis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis išvirkštą, išsiveržusį daiktą (pvz., dantį, nagą) arba išbirusį, išsipūtusį žmogų (pvz., išdidų, pasipūtusį asmenį).

Pavyzdžiai:
1. Po smūgio iš burnos išlindo išvirakis (dantis).
2. Nepyk, kad nepakvietė – jis tik išvirakis (išdidus žmogus).

Trumpiau: tai gali būti fiziškai išlindęs daiktas arba metaforiškai – išpuikęs žmogus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isvirakis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Išvirakis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis išvirkštą, išsiveržusį daiktą (pvz., dantį, nagą) arba išbirusį, išsipūtusį žmogų (pvz., išdidų, pasipūtusį asmenį). Pavyzdžiai: 1. Po smūgio iš burnos išlindo išvirakis (dantis). 2. Nepyk, kad nepakvietė – jis tik išvirakis (išdidus žmogus). Trumpiau: tai gali būti fiziškai išlindęs daiktas arba metaforiškai – išpuikęs žmogus.