išpuikęs

Išpuikęs – puikybę rodantis, išdidus, pasipūtęs, elgiamasis aukščiau už kitus.

Pavyzdžiai:
1. Elgesys: Po sėkmės jis tapo išpuikęs ir pradėjo žiūrėti į kitus iš aukšto.
2. Kalboje: Atsakė išpuikus tonu, tarsi būtų svarbiausias.
3. Apibūdinimas: Išpuikė veido išraiška rodė jo pasitikėjimą savimi.

Trumpai: Tai neigiamas žodis, apibūdinantis pernelyg didelį pasitikėjimą savimi ir puikybę.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ispuikes' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Išpuikęs – puikybę rodantis, išdidus, pasipūtęs, elgiamasis aukščiau už kitus. Pavyzdžiai: 1. Elgesys: Po sėkmės jis tapo išpuikęs ir pradėjo žiūrėti į kitus iš aukšto. 2. Kalboje: Atsakė išpuikus tonu, tarsi būtų svarbiausias. 3. Apibūdinimas: Išpuikė veido išraiška rodė jo pasitikėjimą savimi. Trumpai: Tai neigiamas žodis, apibūdinantis pernelyg didelį pasitikėjimą savimi ir puikybę.