išdidus

išdi|dus, išdidi
1. jaučiantis savo vertumą, pranašumą: Ji buvo graži ir išdidi.
2. žiūrintis į kitus su panieka, išpuikęs, puikus: Jis labai išdidus, ne su bet kuo kalba. išdidybė išdidumas išdidžiai prv.:
Jis ėjo, išdidžiai pakėlęs galvą.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isdidus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x