Giaurė – tai žodis, kilęs iš turkų kalbos („giaur“ – netikintis), kuris islamo kontekste istoriškai reiškė „netikė, krikščionė“ (dažniausiai moteris).
Reikšmė:
- Religinė: Naudotas Osmanų imperijoje apibūdinti nekrikščionėms moterims (pvz., krikščionėms, žydėms).
- Perkeltine prasme: Gali būti vartojamas kaip įžeidimas arba siekiant pabrėžti svetimumo, kitoniškumo motyvo (pvz., literatūroje).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
„Osmanų kronikose gyvenvietės gyventojos buvo vadinamos giaurėmis, nes jos nepripažino islamo.“
2. Literatūroje (perkeltinė prasmė):
„Senasis turkas žvilgtelėjo į ją lyg į giaurę – svetimą, nesuprantamą būtybę.“
3. Šiuolaikinis vartojimas (retas):
Žodis gali būti naudojamas poetiškai ar metaforiškai, pvz., apibūdinant moterį kaip „svetimą“ tam tikroje aplinkoje.
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje žodis yra retas, dažniau sutinkamas istoriniuose ar literatūros tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.