Geibėti reiškia silpnumą, jėgos netekimą, ypač dėl ligos, senatvės ar išsekimo. Tai būsena, kai kūnas ar protas tampa bejėgis, atsparus.
Pavyzdžiai:
1. Po sunkios ligos jis vis dar geibėjo ir negalėjo grįžti į darbą.
2. Senelis geibėjo nuo senatvės, bet dvasia liko stipri.
3. Karštis visus geibino – niekas neturėjo jėgų judėti.
Sinonimai: silpti, nirti, alpti, išsekti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.