briaunuotumas

Briaunuotumas – tai kalbos ypatybė, kai garsai tariami su pertekline artikuliacijos įtampa, per daug aktyviai, ryškiai ar aštriai. Tai dažnai siejama su tam tikru emociniu atspalviu (pvz., susierzinimu, agresija) ar kalbėjimo stiliumi.

Pavyzdžiai:
- Įtariamajam tardytojas briaunuotai tarė: „Kur tu buvai tą naktį?“
- Politikė briaunuotu tonu atsakė į oponentų kritiką.
- Kai jis pradėjo briaunuotai kabinėtis prie smulkmenų, visi nutilo.

Trumpai: tai per aštrus, įtemptas kalbėjimas, rodantis emocinį užsidegimą ar konfliktą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'briaunuotumas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Briaunuotumas – tai kalbos ypatybė, kai garsai tariami su pertekline artikuliacijos įtampa, per daug aktyviai, ryškiai ar aštriai. Tai dažnai siejama su tam tikru emociniu atspalviu (pvz., susierzinimu, agresija) ar kalbėjimo stiliumi. Pavyzdžiai: - Įtariamajam tardytojas briaunuotai tarė: „Kur tu buvai tą naktį?“ - Politikė briaunuotu tonu atsakė į oponentų kritiką. - Kai jis pradėjo briaunuotai kabinėtis prie smulkmenų, visi nutilo. Trumpai: tai per aštrus, įtemptas kalbėjimas, rodantis emocinį užsidegimą ar konfliktą.