kabinėtis

kabinė|tis, kabinėjasi, kabinėjosi džn. mžb. kabintis.
1. stvarstyti, kibti: Paukštis vikriai savo kojelėmis kabinėjasi į uolas. Už tvorų kabinėtis
2. prk. priekabių ieškoti: Kabinėtis prie ko dėl menkniekių. kabinėjimasis.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kabinetis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x