Tardytojas – asmuo, kuris klausinėja, tiria, išklauso (dažniausiai oficialioje ar teisinėje aplinkoje).
Pagrindinės reikšmės:
1. Teisme – asmuo, kuris klausia liudytoją, įtariamąjį (pvz., prokuroras, advokatas).
2. Tyrimo metu – asmuo, atliekantis apklausą (pvz., ikiteisminio tyrimo tardytojas).
Pavyzdžiai:
- Prokuroras, kaip tardytojas, išklausė liudijantį liudytoją.
- Ikiteisminio tyrimo tardytojas sušaukė įtariamąjį paklausimams.
- Žurnalistas elgėsi kaip tardytojas, interviu metu gręždamas į sudėtingas temas.
Sinonimai: klausėjas, tyrinėtojas (kontekstu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.