įtempt|as, įtempta
1. -> įtempti 1: įtemptos stygos.
2. prk. esantis susitelkimo būvyje: įtempti nervai.
3. prk. reikalaujantis jėgų, dėmesio sutelkimo; sunkus: Įtemptas darbas.
4. prk. neramus, gresiantis
pavojais, nemalonumais: įtempta padėtis. įtempti santykiai. įtemptai prv.: įtemptai galvoti. įtemptumas Žiūrėk: [įtempti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.