bedaiktis

Bedaiktis – tai žodis, reiškiantis daiktavardį (kalbos dalį, nusakančią daiktus, vietas, sąvokas, gyvus būtybes ir pan.).
Tai senas, menamasis terminas, sukurtas pagal lietuvišką žodį „daiktas“, siekiant pakeisti užsienio kilmės žodį „daiktavardis“. Praktikoje beveik nenaudojamas.

Pavyzdžiai sinonimo „daiktavardis“ kontekste:
- Stalas, laimė, Vilnius, meilė – tai visi yra bedaiktžiai (t. y. daiktavardžiai).
- Sakinys: „Mokytoja mokėjo mokinius atpažinti bedaiktžius tekste.“

Trumpai: „Bedaiktis“ – menamas atitikmuo žodžiui „daiktavardis“, vartotas retai ir daugiausia teoriniame kontekste.

Įrašas
Paaiškinimas	Bedaiktis – tai žodis, reiškiantis daiktavardį (kalbos dalį, nusakančią daiktus, vietas, sąvokas, gyvus būtybes ir pan.). Tai senas, menamasis terminas, sukurtas pagal lietuvišką žodį „daiktas“, siekiant pakeisti užsienio kilmės žodį „daiktavardis“. Praktikoje beveik nenaudojamas. Pavyzdžiai sinonimo „daiktavardis“ kontekste: - Stalas, laimė, Vilnius, meilė – tai visi yra bedaiktžiai (t. y. daiktavardžiai). - Sakinys: „Mokytoja mokėjo mokinius atpažinti bedaiktžius tekste.“ Trumpai: „Bedaiktis“ – menamas atitikmuo žodžiui „daiktavardis“, vartotas retai ir daugiausia teoriniame kontekste.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.