Šaivizmas – viena iš pagrindinių hinduizmo atšakų, kurios centrinė dievybė yra Šiva (griovėjas ir atnaujintojas). Pagrindinės savybės:
1. Tikėjimas: Šiva – aukščiausia absoliuti tikrovė (Brahmanas), kūrėjas, išlaikytojas ir naikintojas.
2. Svarbiausi tekstai: Šaivų Agamos, Puranos (ypač Šiva Purana).
3. Praktikos: Meditacija, jogos, mantrų (pvz., „Om Namah Šivaja“) kartojimas, pėdos atnašavimas Šivalingams (Šivos simboliams).
4. Pagrindinės šakos:
- Kašmyro šaivizmas – filosofinė, ne dvasiška tradicija.
- Šaiva sidhanta – populiari Pietų Indijoje, ypač Tamilnadu.
- Liṅgāyata – Karnatakoje, pabrėžia asmeninio Šivos simbolio (lingamo) nešiojimą.
Pavyzdžiai praktikoje:
- Šivaratri – kasmetinis festivalis, skirtas Šivai, su nakties budėjimu, maldomis.
- Pilgrimystės – šventyklose (pvz., Varanasis, Čidambaramas).
- Asketizmas – kai kurie šaivai (sadhus) praktikuoja asketį gyvenimą, naudoja pelenus kūne.
Esminė mintis: Šaivizmas pabrėžia asmeninę dvasinę patirtį, Šivos malonę ir galimybę išsivaduoti iš reinkarnacijų ciklo (mokša).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.