Antinominis (angl. antinomic, iš gr. anti – prieš, nomos – įstatymas) reiškia prieštaringas, savyje prieštaraujantis, logiškai nesuderinamas.
Tai būdinga sąvoka, kai du teiginiai ar principai yra vienas kitam priešingi, bet abu atrodo pagrįsti arba abu teisingi savo kontekste.
Trumpai:
Antinominis – tai vidinis prieštaravimas, priešingų principų ar teiginių buvimas viename teiginyje ar sistemoje.
---
Pavyzdžiai:
1. Laisvės antinomija
„Visi žmonės turi būti visiškai laisvi, bet jei visi būtų visiškai laisvi, tai vieni galėtų pažeisti kitų laisvę.“
Čia laisvės principas prieštarauja sau pačiam, kai jis taikomas be apribojimų.
2. Mokslinis pavyzdys
Kvantinėje mechanikoje dalelės ir bangos dualumas gali būti laikomas antinominiu: ta pati dalelė (pvz., elektronas) elgiasi kaip dalelė ir kaip banga, nors šios savybės klasikinėje fizikoje yra nesuderinamos.
3. Religinis/filosofinis pavyzdys
Immanuel Kantas kalbėjo apie kosmologines antinomijas, pvz.:
„Pasaulis turi pradžią laike ir erdvėje / Pasaulis neturi pradžios laike ir erdvėje.“
Abu teiginiai gali būti logiškai pagrįsti, bet jie negali būti teisingi vienu metu.
4. Kasdienis pavyzdys
„Ši taisyklė neturi jokių išimčių, išskyrus šią.“
Formuluotė yra antinominė, nes išimtis paneigia absoliutų teiginį.
---
Santrumpos:
Antinominis dažnai painiojamas su paradoksu, tačiau paradoksas dažniau yra prieštaravimas su įprasta logika ar patirtimi, o antinomija – dviejų vienodai pagrįstų teiginių prieštaravimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.