nomos
Nomos (gr. νόμος) reiškia įstatymą, paprotį, normą arba socialinę tvarką. Senovės Graikijoje šis terminas apibūdino ne tik rašytinius įstatymus, bet ir visuomenėje priimtas taisykles, papročius bei netgi moralinius principus.
Trumpai:
Tai pripažinta taisyklė ar tvarka, kuri reguliuoja žmonių elgesį visuomenėje.
Pavyzdžiai:
1. Senovės Graikijoje
„Polis (miestas-valstybė) buvo valdomas pagal savo nomus – rašytinius įstatymus ir papročius, kurie nustatė piliečių teises ir pareigas.“
2. Filosofiniame kontekste
Platonas ir Aristotelis diskutavo apie santykį tarp nomos (žmonių sukurtų įstatymų) ir physis (gamtos dėsnių).
Pvz., ar teisingumas yra tik susitarimo dalis (nomos), ar jis kyla iš pačios gamtos (physis)?
3. Šiuolaikiniame vartojime
Terminas kartais vartojamas socialiniuose moksluose, pvz. apibūdinant socialinę normą:
„Šventėse dėvėti tradicinius rūbus yra vietinis nomos, nors įstatymas to nereikalauja.“
Papildoma pastaba:
Nomos dažnai priešinamas su physis (gamtos tvarka). Šis skirtumas buvo svarbus sofistų ir vėlesnių filosofų diskusijose apie tai, kas yra „natūralu“ ir kas „sukurta visuomenės“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.