išimtis
Išimtis – tai taisyklės, įstatymo ar bendro principo atvejis, kai galioja speciali nuostata, skirta nuo pagrindinės.
Pagrindinė reikšmė:
Tai išskirtinė situacija, kuri netelpa į bendrą taisyklę ir dėl to yra apibrėžiama ar traktuojama atskirai.
Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
Bendrinėje lietuvių kalboje kirčiuojamos visos daiktavardžių galūnės, išskyrus -is, -ys.
→ Čia -is, -ys yra išimtis nuo bendros kirčiavimo taisyklės.
2. Teisėje:
Vaikai iki 16 metų negali balsuoti rinkimuose, išskyrus tuos, kurie įgijo pilnametystę anksčiau.
→ Anksčiau pilnametystę įgiję vaikai – išimtis.
3. Kasdienybėje:
Visos parduotuvės sekmadieniais uždaros, išskyrus kavines.
→ Kavinės – išimtis nuo uždarymo taisyklės.
Trumpai:
Išimtis – tai išskirtinis atvejis, kuriame negalioja bendra nuostata. Ji riboja taisyklės taikymo sritį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.