sofistika

„Sofistika“ – tai sąvoka, kuri turi dvi pagrindines reikšmes:

1. Filosofinė reikšmė – Senovės Graikijos sofistų (V–IV a. pr. Kr.) mokymas, kuris dėmesį skyrė retorikai, argumentavimo menui ir žmogaus pažinimo galimybėms. Sofistai dažnai kritikuoti už reliatyvizmą ir už tai, kad mokė už mokymą.
2. Šiuolaikinė reikšmė – Klaidingas, apgaulingas ar sudėtingas argumentavimas, kuriuo siekiama įtikinti kitą, nors argumentai logiškai neteisingi arba remiasi klaidingais teiginiais. Tai gali būti sąmoningas apgavimas arba tiesiog sudėtingas, bet tuščias kalbėjimas.

Trumpai: Sofistika – tai sudėtingas, bet klaidingas arba apgaulingas argumentavimas, kuriuo siekiama įtikinti, o ne pasiekti tiesą.

Pavyzdžiai:

1. Filosofinis pavyzdys:
- Sofistas Protagoras sakydavo: „Žmogus yra visų dalykų matas“ – tai reiškia, kad tiesa priklauso nuo individualaus suvokimo, o ne nuo absoliučių faktų.

2. Šiuolaikinis pavyzdys:
- Politikas, ginantis savo sprendimą, gali vartoti sudėtingus teisinius terminus ir ilgas, bet neaiškias frazes, kad nukreiptų dėmesį nuo esmės – tai yra sofistika.
- Diskusijoje kažkas gali teigti: „Jei negali paneigti mano argumento, tai jis teisingas“ – tai logiška klaida (argumentas į nežinojimą), kuri yra sofistikos forma.

Išvada: Šiandien „sofistika“ dažniausiai vartojama neigiama prasme – kaip apibūdinimas sudėtingam, bet esmę slepiančiam ar klaidingam argumentavimui.

• Terminai: sofistika

Įrašas
Paaiškinimas	„Sofistika“ – tai sąvoka, kuri turi dvi pagrindines reikšmes: 1. Filosofinė reikšmė – Senovės Graikijos sofistų (V–IV a. pr. Kr.) mokymas, kuris dėmesį skyrė retorikai, argumentavimo menui ir žmogaus pažinimo galimybėms. Sofistai dažnai kritikuoti už reliatyvizmą ir už tai, kad mokė už mokymą. 2. Šiuolaikinė reikšmė – Klaidingas, apgaulingas ar sudėtingas argumentavimas, kuriuo siekiama įtikinti kitą, nors argumentai logiškai neteisingi arba remiasi klaidingais teiginiais. Tai gali būti sąmoningas apgavimas arba tiesiog sudėtingas, bet tuščias kalbėjimas. Trumpai: Sofistika – tai sudėtingas, bet klaidingas arba apgaulingas argumentavimas, kuriuo siekiama įtikinti, o ne pasiekti tiesą. Pavyzdžiai: 1. Filosofinis pavyzdys: - Sofistas Protagoras sakydavo: „Žmogus yra visų dalykų matas“ – tai reiškia, kad tiesa priklauso nuo individualaus suvokimo, o ne nuo absoliučių faktų. 2. Šiuolaikinis pavyzdys: - Politikas, ginantis savo sprendimą, gali vartoti sudėtingus teisinius terminus ir ilgas, bet neaiškias frazes, kad nukreiptų dėmesį nuo esmės – tai yra sofistika. - Diskusijoje kažkas gali teigti: „Jei negali paneigti mano argumento, tai jis teisingas“ – tai logiška klaida (argumentas į nežinojimą), kuri yra sofistikos forma. Išvada: Šiandien „sofistika“ dažniausiai vartojama neigiama prasme – kaip apibūdinimas sudėtingam, bet esmę slepiančiam ar klaidingam argumentavimui.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.