Paralyžius (lot. paralysis, gr. paralýein – „susilpninti, paralyžiuoti“) – tai visiškas arba dalinis raumenų jėgos ir judėjimo praradimas, atsirandantis dėl nervų sistemos pažeidimo. Paralyžius gali būti laikinas arba nuolatinis, apimti vieną raumenį, kūno dalį arba didesnes sritis.
Pagrindinės rūšys:
- Parezė – dalinis silpnumas.
- Plegija – visiškas paralyžius.
Pavyzdžiai:
1. Periferinis paralyžius – pažeidus periferinį nervą (pvz., veido nervą), gali paralyžiuoti veido pusę.
2. Centrinis paralyžius – po insulto pažeidus smegenų sritį, gali paralyžiuoti vieną kūno pusę (hemiplegija).
3. Paraplegija – paralyžius apatinėms galūnėms dėl nugaros smegenų pažeidimo.
4. Borto paralyžius – gimimo trauma, sukelianti rankos paralyžių.
Praktiniai pavyzdžiai sakiniuose:
- Po avarijos paralyžius apėjo abi jo kojas.
- Senelį ištiko insultas, sukėlęs kairiosios kūno pusės paralyžių.
- Veido nervo paralyžius padarė jam sunku šypsotis.
Trumpai: Paralyžius – negalėjimas judėti raumenimis dėl nervų sistemos sutrikimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.