izomorfa
Izomorfa (gr. isos – lygus, morphē – forma) – tai sąvoka, reiškianti, kad du objektai turi identišką struktūrą, nors jų išorinė forma ar prigimtis gali skirtis. Jie yra „struktūriškai vienodi“.
Trumpai:
Izomorfiški objektai – tie, kuriuos galima susieti vienas su vienu atitikimu, išsaugant jų santykius ar operacijas.
Pavyzdžiai:
1. Matematikoje – grupės:
- Skaičių aibė {1, -1} su daugyba ir aibė {0, 1} su sudėtimi moduliu 2 yra izomorfiškos.
Kodėl? Nes abiejose grupėse yra du elementai, ir jų operacijos struktūra identiška (pvz., vienas elementas yra neutralusis, o kitas – atvirkštinis sau).
2. Chemijoje – izomerai:
- Molekulės, turinčios tą pačią cheminę formulę, bet skirtingą atomų išsidėstymą erdvėje (pvz., gliukozė ir fruktozė – abi C₆H₁₂O₆, bet skirtingos struktūros).
Pastaba: Čia terminas „izomorfa“ vartojamas gimininga prasme („ta pati forma“), bet chemijoje dažniau sakoma „izomerai“.
3. Informatikoje – grafai:
- Du grafai, turintys tą patį ryšių tinklą, nors jų viršūnės gali būti pažymėtos skirtingai.
Pavyzdys: Penkiakampis ir žvaigždė su penkiais viršūnėmis, sujungtomis lygiai taip pat – jie izomorfiški kaip grafai.
4. Kalbotyroje – sintaksė:
- Sakinių medžiai, turintys identišką gramatinę struktūrą, nors žodžiai skirtingi.
Pavyzdys: „Mėnulis šviečia“ ir „Vėjas pučia“ – abu sakiniai turi tą pačią subjekto–predikato struktūrą.
Esmė: Izomorfiškumas atskiria struktūrą nuo turinio. Tai svarbi sąvoka matematikoje, informatikoj, lingvistikoje ir kitose sistemų teorijose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.