prigimtis

Prigimtis – tai esminės, nuo gimimo turimos savybės, būdingi bruožai ar polinkiai (žmogui, gyvūnui, daiktui ar reiškiniai).

Pagrindinės reikšmės:
1. Gimtoji savybė – kas yra būdinga nuo gimimo (pvz., žmogaus charakteris).
2. Esminė savybė – pagrindinis, nekintantis objekto ar reiškinio bruožas.

Pavyzdžiai:
- Žmogaus prigimtis – „Juo taika ir kantrumas – tai jo prigimtis.“
- Gyvūno prigimtis – „Lapių prigimtis – gudrumas.“
- Reiškinio prigimtis – „Audros prigimtis – staigumas ir grėsmingumas.“
- Daikto prigimtis – „Plieno prigimtis – tvirtumas.“

Sinonimai: esmė, būdas, charakteris, polinkis.

Įrašas
Paaiškinimas	Prigimtis – tai esminės, nuo gimimo turimos savybės, būdingi bruožai ar polinkiai (žmogui, gyvūnui, daiktui ar reiškiniai). Pagrindinės reikšmės: 1. Gimtoji savybė – kas yra būdinga nuo gimimo (pvz., žmogaus charakteris). 2. Esminė savybė – pagrindinis, nekintantis objekto ar reiškinio bruožas. Pavyzdžiai: - Žmogaus prigimtis – „Juo taika ir kantrumas – tai jo prigimtis.“ - Gyvūno prigimtis – „Lapių prigimtis – gudrumas.“ - Reiškinio prigimtis – „Audros prigimtis – staigumas ir grėsmingumas.“ - Daikto prigimtis – „Plieno prigimtis – tvirtumas.“ Sinonimai: esmė, būdas, charakteris, polinkis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.