„Mėnulis“ – tai mėnesio arba Mėnulio (natūralaus Žemės palydovo) lietuviškas pavadinimas, vartojamas tiek konkrečiai dangaus kūnui, tiek laiko periodui.
Pavyzdžiai:
1. Kaip dangaus kūnas:
„Naktį mėnulis švietė ryškiai.“
2. Kaip laiko vienetas:
„Kelionė truks tris mėnulius.“ (retesnė forma, dažniau – „mėnesius“)
3. Poetiniame kontekste:
„Mėnulis buvo kaip sidabrinė lėkštė.“
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas „mėnuo“ (laiko periodui) ir „Mėnulis“ (dangaus kūnui), tačiau „mėnulis“ yra teisėtas sinonimas, ypač literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.