žibluklėlė

Žibluklėlė – tai mažybinė ir švelniai šypseną kelianti žodžio „žibintuvėlis“ forma, dažniausiai vartojama šnekamojoje kalboje ar poetiniame kontekste apibūdinti mažam, žaviam ar mažam žibintuvėliui.

Pavyzdžiai:
1. Vaikų kalba: „Žiūrėk, teta, mano žibluklėlė!“ (apie mažą žibintuvėlį).
2. Poezijoje / metaforiškai: „Naktį žibėjo kaip auksinė žibluklėlė“ (apie žvaigždę, žiburėlį).
3. Švelnus apibūdinimas: „Sodas apšviestas mažomis žibluklėlėmis“ (apie dekoratyvinius žibintuvėlius).

Trumpai: Tai mažas, mielas žibintuvėlis – žodis su emociškai šiltu atspalviu.

Įrašas
Paaiškinimas	Žibluklėlė – tai mažybinė ir švelniai šypseną kelianti žodžio „žibintuvėlis“ forma, dažniausiai vartojama šnekamojoje kalboje ar poetiniame kontekste apibūdinti mažam, žaviam ar mažam žibintuvėliui. Pavyzdžiai: 1. Vaikų kalba: „Žiūrėk, teta, mano žibluklėlė!“ (apie mažą žibintuvėlį). 2. Poezijoje / metaforiškai: „Naktį žibėjo kaip auksinė žibluklėlė“ (apie žvaigždę, žiburėlį). 3. Švelnus apibūdinimas: „Sodas apšviestas mažomis žibluklėlėmis“ (apie dekoratyvinius žibintuvėlius). Trumpai: Tai mažas, mielas žibintuvėlis – žodis su emociškai šiltu atspalviu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.