Žeboklė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis ilgas, nuobodus kalbėjimas, pamokslas, moralizavimas (dažnai su neigiama prasme). Kilęs iš veiksmažodžio „žeboti“ (nuobodžiai kalbėti, brėžti).
Pavyzdžiai:
1. Senelis vėl pradėjo savo žeboklę apie jaunimo netvarką.
2. Mokytojos žeboklė truko visą pamoką.
3. Nustok čia žebokliu užsiimti – visi jau suprato.
Trumpai: Žeboklė – nuobodus pamokslas ar ilga moralizuojanti kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.