Žagys – tai lietuviškas terminas, reiškiantis šlapias, supuvęs, pūvančius medienos likučius (pvz., rūgstantis medžio kamienas, kelmas, šaknys). Dažnai vartojamas apibūdinti puvinį, pūvančią organinę medžiagą ar net perkeltine prasme – seną, bejėgį žmogų.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: „Miške guli seno ąžuolo žagys, apaugęs samanomis.“
2. Perkeltinė prasmė: „Jis jau seniai tik žagys – nieko nebedaro.“
3. Pavartojimas: „Iš žagio išlindo vabzdžiai lervos.“
Trumpai: žagys – puvinys, supuvusi mediena; kartais – silpnas, senas žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.