Vivasa (skr. विवस = „be apdangalo“) – senovės indų teisės terminas, reiškiantis asmenį, palikusi savo gimtąjį kraštą (išsikėlėlį, migrantą). Tai buvo viena iš kategorijų, apibrėžiančių žmonių teisinį statusą pagal Manu smriti (Indijos teisės kodeksą).
Pagrindinė reikšmė:
Asmuo, kuris savo noru ar dėl prievolės (pvz., skolos, nuodėmės išpirkti) palieka savo gimtąją bendruomenę ir gyvena svetimoje žemėje, laikinai ar nuolat.
Pavyzdžiai pagal senovės tekstus:
1. Pardavėjas, keliaujantis į kitą kraštą prekiauti.
2. Studentas (brahmačaris), kuris išvyksta mokytis pas tolimą mokytoją.
3. Asmuo, palikęs namus dėl religinių pašaukimo (pvz., keliauninkas asketas).
4. Pabėgėlis dėl karo, bado ar persekiojimo.
Svarbu: „Vivasa“ neretai buvo siejama su teisinės apsaugos sumažėjimu – toks asmuo neturėdavo pilnų teisių svetimoje bendruomenėje, bet galėdavo gauti laikiną prieglobstį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.