vilkatas
Vilkatas – tai žmogus, kuris savo noru ar už pinigus tarnauja karo priešininko kariuomenėje (pvz., savanoriškai pereina į priešo pusę). Terminas kilęs iš rusų kalbos žodžio „волкодав“ („vilkų medžiotojas“), tačiau lietuvių kalboje įgijo neigiamą prasmę – dažniausiai vartojamas kaip pavyduolis, išdavikas, tautos išdavikas.
Pagrindinės reikšmės:
1. Karinis kontekstas – asmuo, kuris pereina į priešo pusę arba tarnauja užsieniečių kariuomenėje prieš savo tautą.
2. Perkeltinė prasmė – žmogus, kuris išdėsto savo tautą, bendruomenę ar organizaciją (pvz., perduoda slaptą informaciją, dirba prieš savųjų interesus).
Pavyzdžiai:
1. Karo metu vilkatais vadino tuos, kurie savanoriškai stojo į priešo dalinius.
2. Jis buvo išvadintas vilkatu, kai išdavė partizanų slėptuvę okupantams.
3. Politinis oponentas jį pavadino vilkatu, teigdamas, kad tas bendradarbiauja su užsienio įmonėmis prieš šalies ekonomiką.
Trumpai:
Vilkatas – išdavikas, pavyduolis, ypač karo / konflikto situacijose. Terminas neoficialus, dažnai naudojamas kaip įžeidimas ar priešo pažeminimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.