Viešpačia – tai viešpaties moteriškoji forma, nusakanti moterį valdovę, valdančiąją asmenį arba (religijoje) moteriškąją dievybę / dievo įsikūnijimą.
Pavyzdžiai:
1. Historinis: "Vikinguose karaliaus žmona dažnai buvo vadinama viešpačia."
2. Religinis: "Kai kurios senovės religijos garbino Žemės viešpačią."
3. Perkeltinė prasmė: "Ji buvo tikra savo srities viešpačia – visi klausė jos patarimų."
Trumpai:
Terminas vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniame kontekste, nors gali būti ir metaforiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.