„Venckaris“ yra lietuviškas pavardės pavidalo žodis, kilęs iš žodžio „venkčioti“ (reikšmė – vaikščioti, klajoti, nerimstai būti). Jis reiškia klajoklį, valkatą, benamį arba žmogų, kuris nuolat vaikšto, krausto iš vietos į vietą. Dažnai vartojamas šiek tiek pejoratyviai arba juokais.
Pavyzdžiai:
1. Senasis venckaris vėl grįžo į kaimą po metų klajonių.
2. Nustok būti venckariu – apsistok vienoje vietoje!
3. Jis – tikras venckaris: šiandien čia, rytoj – kur kitur.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.