"Velniūpievis" yra lietuvių liaudies kalboje vartojamas žodis, reiškiantis tamsų, tankų, sunkiai praeinamą mišką ar krūmyną, dažnai siejamą su mitologinėmis baimėmis (pvz., velnio buveine). Tai metaforinis, vaizdingas apibūdinimas.
Pavyzdžiai:
1. "Tas velniūpievis toks tankus, kad saulės spinduliai iki žemės neprasiskverbia."
2. "Seneliai sakydavo, kad velniūpievyje velniai šokdavę per Kupolį."
3. "Užsimerkęs į tą velniūpievį neįžengsi – ten tik šaknys ir erškėčiai."
Trumpai:
Tai poetiškas žodis, nusakantis atokų, paslaptingą ir "velnišką" mišką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.