Velniaponis – tai lietuvių liaudies etimologija (žodžio kilmės aiškinimas pagal skambesį, bet ne faktinę kilmę), reiškianti „velnio pinigai“ arba „niekvertas daiktas, apgaulė“.
Reikšmė:
1. Tikroji: Senoji Rusijos aukso moneta („червонец“), kuri Lietuvoje buvo vadinama „velniaponiu“ dėl panašumo su velnio vardu (rus. „чёрт“ – velnias).
2. Perkeltinė: Nieko nevertas daiktas, apgavystė, tūščias pažadas.
Pavyzdžiai:
- Tikroji: „Senelis rūsyje rado seną velniaponį – carinės Rusijos auksinį.“
- Perkeltinė: „Jo pažadai – gryni velniaponiai.“
- Frazė: „Ne velniaponiams dirbu!“ (reiškia: „Dirbu ne dėl nieko“).
Trumpai: Tai istorinis pinigo pavadinimas, dabar dažniau vartojamas metaforiškai apibūdinti niekverčius dalykus ar apgaulę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.