Vėjagauda – tai liaudiškas, dažniausiai neigiamas žmogaus ar veikėjo apibūdinimas, reiškiantis tuščiai kalbantį, nepatikimą, lengvabūdį, nepastovų ar net apgaulingą asmenį. Žodis metaforiškai nurodo, kad toks žmogus „gaudosi už vėjo“ – t.y., kalba be prasmės, keičia nuomonę ar elgesį, nesilaiko žodžio.
Pavyzdžiai:
1. Nepasitikėk juo – jis tikra vėjagauda, šiandien kalba viena, rytoj – kita.
2. Politikas pažadėjo daug, bet iš tiesų buvo vėjagauda.
3. Neklausyk tos vėjagaudos – viską iškreips ir papasakos kitiems.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.