„Varingas“ – tai lietuviškas būdvardis, reiškiantis kalbantį daug ir greitai, neretai tuščiai, piktai ar įkyriai. Gali būti vartojamas ir apie garsiai skambantį daiktą (pvz., varingas varpas).
Pavyzdžiai:
1. Ji tokia varinga – per penkias minutes niekas žodžio įkišti nespėjo.
2. Kaimynė varingai skundėsi triukšmu.
3. Senasis varingas varpas skambino visą rytą.
Sinonimai: plepūnas, šnekščius, pūkšlius, greitakalbis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.