Būdvardis – tai kalbos dalis, nusakanti daikto požymį (kokybę, savybę, priklausymą, kiekybę arba vietą). Jis kinta pagal giminę, skaičių ir linksnį, derinasi su daiktavardžiu.
Pagrindinės reikšmės:
1. Kokybės – graži mergaitė, šaltas vanduo.
2. Priklausymo – tėvo knyga, medinis stalas.
3. Kiekybės – daug žmonių, pirmas etapas.
4. Vietos – tolimas miestas, viršutinė lentyna.
Pavyzdžiai:
- Aukštas namas, mėlyna gėlė, linksmas vaikas, senoji knyga, du stalai.
Trumpai: būdvardis atsako į klausimus koks? kokia? kokie? ir apibūdina daiktavardį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.