"Vajejus" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, nerangų, negalintį tvirtai stovėti ar laikytis žmogų (pvz., dėl senatvės, ligos, apsvaigimo). Dažnai naudojamas švelniai juokais ar paniekai.
Pavyzdžiai:
1. Po operacijos jis buvo visiškas vajejus – vos koją pakeldavo.
2. Nepilk tiek alaus, nes vajejus tapsi!
3. Senelis jau vajejus – be lazdelės nebeįsikibsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.