„Uiklus“ – lietuvių kalbos būdvardis, reiškiantis judrus, vikrus, greitas, energingas. Dažnai vartojamas apibūdinti žmogų ar gyvūną, kuris lengvai ir greitai juda, veikia.
Pavyzdžiai:
1. Uiklus vaikas per penkias minutes susitvarkė kambarį.
2. Katė buvo tokia uikl, kad pagavo musę per akimirksnį.
3. Uikliu padavėju visi buvo patenkinti – niekas nelaukė.
Sinonimai: vikrus, greitas, miklus, energingas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.