Tūtuonėlis – tai mažybinė ar švelninančia forma nuo žodžio tūtas („kūdikis, mažas vaikas“).
Vartojama švelniau, meiliau ar juokais apibūdinti mažam vaikui, dažniausiai kūdikiui ar labai mažam vaikui.
Pavyzdžiai:
1. Mūsų šeimoje atsirado naujas tūtuonėlis – dukrytė.
2. Kaip mielai miega tas tūtuonėlis lopšinyje!
3. Pasigailėk to tūtuonėlio, jis tik verkia, nes alkanas.
Sinonimai: kūdikis, mažylis, rūbentas (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.