Dukrytė – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio „dukrė“ (šaknis „dukra“), reiškiančio jauną, nepatyrusią merginą ar mergaitę. Vartojama švelniai, šypsokai ar meiliai, dažnai kalbant apie vaikus ar jaunas merginas.
Pavyzdžiai:
1. Mūsų mažoji dukrytė jau moka skaityti.
2. Atėjo su savo dukryte į šventę – tokia linksma!
3. Ei, dukryte, padėk man su šiais daiktais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.