„Tuptūbis“ – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis labai mažą, nykštukinį, mažutį daiktą ar būtybę. Dažnai naudojamas švelniai juokais ar šypsena.
Pavyzdžiai:
1. Koks mielas tuptūbis! – apie mažą kūdikį ar gyvūną.
2. Tas buteliukas – tik toks tuptūbis. – apie labai mažą buteliuką.
3. Sėdi ten kaip tuptūbis. – apie mažą, susigūbusį žmogų.
Kilmė: Greičiausiai sudurtinis iš žodžių „tupti“ (tupėti, būti susigūbus) ir „ūbis“ (priesaga, suteikianti mažumo ar neformalumo atspalvį).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.