Tupdymas – tai neįprastas, kūrybinis žodžio tupėti (sėdėti susigūžus, pabodus) vartojimas, dažniausiai poetinėje ar metaforinėje kalboje.
Reiškia ilgą, neveiklų, susigūžusį sėdėjimą, kartu perteikiant nuobodulio, apsnūdimo ar prislėgto laukimo pojūtį.
Pavyzdžiai:
1. Po kalno tupdymas ilgas – tik debesų bėgimas matyt. (vaizduojamas vienišas, pasyvus laiko leidimas gamtoje)
2. Ofiso tupdymas prie kompiuterio išsekina. (metafora apie monotonišką darbą)
3. Jis visą dieną tupdėjo namuose, nieko nedarydamas. (paprastesnė forma – tupėjo)
Trumpai:
Tai išraiškingas žodis, kuriuo apibūdinamas neveiklus, įsitempęs ar prislėgtas sėdėjimas, dažnai su emocine atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.