tuo

„Tuo“ – įvardžiuotinis linksniavimo forma (įvardis „tas“). Nurodo:
1. Artumą – kaip „tuo metu“, „tuo būdu“.
2. Įvardžiavimą – pabrėžia konkretų daiktą/veiksnį.
3. Palyginimą – „tuo... tuo...“ (kuo... tuo...).

Pavyzdžiai:
1. Artumas:
Tuo metu jis buvo namuose.
2. Įvardžiavimas:
Pasirinkau tuo knygą (būtent tą).
3. Palyginimas:
Tuo toliau, tuo gražiau.
4. Įrankis/priemonė:
Jis rasė tuo kastuvu.
5. Priežastis:
Tuo pagrįstas sprendimas.

Trumpai: „Tuo“ – konkretus artimas daiktas, būdas, laikas ar palyginimo grandis.

Įrašas
Paaiškinimas	„Tuo“ – įvardžiuotinis linksniavimo forma (įvardis „tas“). Nurodo: 1. Artumą – kaip „tuo metu“, „tuo būdu“. 2. Įvardžiavimą – pabrėžia konkretų daiktą/veiksnį. 3. Palyginimą – „tuo... tuo...“ (kuo... tuo...). Pavyzdžiai: 1. Artumas: Tuo metu jis buvo namuose. 2. Įvardžiavimas: Pasirinkau tuo knygą (būtent tą). 3. Palyginimas: Tuo toliau, tuo gražiau. 4. Įrankis/priemonė: Jis rasė tuo kastuvu. 5. Priežastis: Tuo pagrįstas sprendimas. Trumpai: „Tuo“ – konkretus artimas daiktas, būdas, laikas ar palyginimo grandis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.