įvardžiavimas

Įvardžiavimas – tai kalbos reiškinys, kai įvardžiu (pvz., jis, ji, tai, jie) vadinamas jau minėtas arba iš konteksto žinomas daiktas, veikėjas ar reiškinys, kad išvengtų kartojimo.

Pavyzdžiai:
1. Mantas atėjo namo. Jis buvo pavargęs. („jis“ → Mantas)
2. Nupirkau obuolį. Jis buvo labai skanus. („jis“ → obuolys)
3. Ar matei mano knygą? Ji gulėjo ant stalo. („ji“ → knyga)

Trumpai: Įvardžiavimas pakeičia žodį įvardžiu, kad tekste nekartotųsi.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivardziavimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Įvardžiavimas – tai kalbos reiškinys, kai įvardžiu (pvz., jis, ji, tai, jie) vadinamas jau minėtas arba iš konteksto žinomas daiktas, veikėjas ar reiškinys, kad išvengtų kartojimo. Pavyzdžiai: 1. Mantas atėjo namo. Jis buvo pavargęs. („jis“ → Mantas) 2. Nupirkau obuolį. Jis buvo labai skanus. („jis“ → obuolys) 3. Ar matei mano knygą? Ji gulėjo ant stalo. („ji“ → knyga) Trumpai: Įvardžiavimas pakeičia žodį įvardžiu, kad tekste nekartotųsi.