Trobapalaikė – senovinis lietuviškas terminas, reiškiantis namų ūkio padėjėją ar tarnaitę, dažniausiai jauną mergaitę, kuri atlikdavo pagalbines užduotis (pvz., valymą, maisto ruošimą, gyvulių priežiūrą). Tai buvo socialinis statusas, ne visada apmokamas, kartais susijęs su išnaudojimu.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„XIX amžiuje trobapalaikės dažnai būdavo neturtingų šeimų dukros, dirbusios už pragyvenimą pas turtingesnius ūkininkus.“
2. Literatūroje:
„Raganius“ (Vaižgantas) vaizduoja trobapalaikės sunkų gyvenimą, kai ji dirba sunkų darbą už menką atlygį.
3. Šiuolaikinis vartojimas (metaforiškai):
„Jis jaučiasi kaip trobapalaikė ofise – visi duoda smulkias užduotis, bet niekas nevertina.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.