trobapalaikė


Trobapalaikė – senovinis lietuviškas terminas, reiškiantis namų ūkio padėjėją ar tarnaitę, dažniausiai jauną mergaitę, kuri atlikdavo pagalbines užduotis (pvz., valymą, maisto ruošimą, gyvulių priežiūrą). Tai buvo socialinis statusas, ne visada apmokamas, kartais susijęs su išnaudojimu.

Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„XIX amžiuje trobapalaikės dažnai būdavo neturtingų šeimų dukros, dirbusios už pragyvenimą pas turtingesnius ūkininkus.“

2. Literatūroje:
Raganius“ (Vaižgantas) vaizduoja trobapalaikės sunkų gyvenimą, kai ji dirba sunkų darbą už menką atlygį.

3. Šiuolaikinis vartojimas (metaforiškai):
„Jis jaučiasi kaip trobapalaikė ofise – visi duoda smulkias užduotis, bet niekas nevertina.“


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'trobapalaike' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė