„Teikūnas“ – tai senovinis lietuvių karinis pareigūnas, atsakingas už gynybos organizavimą priešų antpuolių metu (pvz., sargybą, įspėjimą). Tai ne nuolatinis karinis vadas, o laikinas vadovas, skiriamas konkrečiai grėsmei atremti.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
Kai kryžiuočiai puldinėjo Lietuvos pasienį, kunigaikštis paskyrė teikūną, kuris suorganizavo gynybą ir suvienijo vietos gyventojus.
2. Perkeltine prasme (šiuolaikinėje kalboje retai vartojama):
Verslo krizės metu jis tapo savotišku teikūnu – sukošė komandą ir išgelbėjo projektą.
Trumpai:
Terminas siejamas su laikinu gynybos organizatoriumi istorinėje Lietuvos karinėje sistemoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.