atremti

rem̃ti, rẽmia, rė̃mė. rémti, rẽmia, rė́mė

1. dėti ramstį, spirti: Virstančią tvorą remiù su ramčiu. būti ramsčiu, laikyti: Kuolai tvorą rẽmia. Kad pėdas pėdo neremtų, nebūtų ir stago. Nors pasiligojus, o visus namus savo pečiais remi, motut! Ranka ranką mazgoja, koja koją remia. naudotis kokiu ramsčiu.: Silpnasis rẽmias lazda. Kai dvim remýs, kaži kaip lengviau koją kelt. Su dviem lazdim tuokart remiuos. Remkis stalo, šliekis sienos. Rankose turėjo jis ne tik botagą, bet ir kuolą, ant kurio rėmėsi kiekviename žingsnyje. Viena alkūne remiasi jis į stalą, kita į kelį. Svetimu nedenkis, vandeniu neremkis. Ponu nedenkias, [v] andeniu neremkias.

2. galėti pastovėti, laikytis: Kumelė benga dvėsti: ant kojų nèbrema. Paskutinį gi sykį nakčia jau ne atvarė, o tempte atitempė – žmogus neberėmė kojom žemės. Žmogus taip nusilpnėjo, kad kojos nèremia. Atvažiavę į miestą, uredninką nubalusį iškėlė iš vežimo, bet koja neberemia, o kraujas iš bato aulo kaip iš versmės plūsta. Kojos neremia, galva svaigsta, širdis alpsta, bet reikia kelti iš lovos. Eiva, kol kojos rẽmia. Jau kojos nèremia, o da vis krėpšlina. Tu kojoms nèrėmei po operacijos. Nèrema į kojas ir kalbo [je] klysta ana. Su visu nèbrema kojoms. Antrų metų mergikė dar neremia kojom. Kad kojos dar remtų. galėti išlaikyti (einantį, stovintį): Ežeras pradėjo rem̃ti (užšalo) . pajėgti veikti; būti tvirtam: Peilis čia geras, ale papetė nèremia (silpna ranka) . Kai prišveiti, kiek lenda, kopūstų su kiauliena, tai visą dieną rẽmia.

3. statyti, dirbti: Tiltą rėmė meistrai. Jam reikia rem̃t koks gurbelis – kurgi kiaules laikis. Iš [ąžuolo] vidurėlio laškelę remsiu guldyt jaunai draugelei. Rẽmas kožnas trobikę mieste. Jonai, rem̃kias trobikę – a taip i gyvenste!

4. įsispyrus versti, griauti: Rem̃k su pečiais, versk duris. Atradę uždarytas ir užrakintas duris, rėmė tas laukan. atstumti, sulaikyti: Idant pats galėtum tuo tarpu pasitiekti ojų nu savęs remti.

5. spausti, besti: Tą ginklą, kuriu draudžia lėbaujančius savo neprietelius, pradėjo savo namuose remti brolis broliui į širdį. Nusispakajyk, ba rem̃siu buožę (mušiu) .

6. būti prie pat ko, siekti, liestis: Dvaras dvarą rė̃mė. Mūs laukai rẽmia in Simno, ežerą. Miškiniuosa tai tepgi rẽmia ežeran kraisa (siena) . Da biškį čia rẽma [bate vinis]. Miestūse badas į subinę rema. Saulė klyną rẽmia, o aš dar vis guliu. Bėda bėdą veja, vargas vargą remia. Tėvynė rė̃mės į pat Ventą. Ežeraičio viena pusė į mano žemę rėmėsi, kita – į dvaro. Dangaus erdvė į jūros tolį remias – ją gerk, kiek nori, ir alsuok. Javai kaip dūmas, miežių varpa su varpa remias. Batai mun yr maži – pirštai į galus rẽmas. Nosė rẽmas į žemę. Nebgaliu daugiau valgyti, į gerklę jau rẽmas.

7. aukštai iškilus, siekti (dangų, debesis): Toks medžias, kad net dangų rė̃mė. Garsus Vilnius kuorais padangę rėmė. Stojo didelis kalnas, remiantis debesius! Poetas perteikia augalijos pasaulį, pradėdamas pasakojimą nuo samanų ir baigdamas dangų remiančiomis pušimis. Atabėga oželis, atastribuliuoja, dangų ragu remdamas, žemę barzda šluodamas. Griūvančios pilys į debesis remias.

8. diegti, durti: Kai nušąlu, dygulys rẽmia į petį. Kiaulės palūpį suritau, teip rẽma į pašonį. Pakėliau sunkiai, kad ėmė dieglys rem̃ti šoną. Ak, sopuliai krūtinę remia, nuo skausmo plyšta net širdis. Senutė neužmiega: skausmas remia jai krūtinę. Jam kaip dygliai remdavo į širdį kiekvienas sūnaus žodis. ištikti: Ji buvo stabo remtà (paralyžiuota) .

9. teikti paramą, šelpti, padėti: Naujakurius valdžia rẽmia. Mas. dykduoniai, valdžios remamì. Remù kulkozą, kiek galiu. Partizanai, remiami kelių tankų, įsiveržė į Centrą. Jie artimai bendradarbiavo ir vienas kitą rėmė. Dievai remia narsų kareivį. Remk mus, jeib stipri būtumbim. turėti šiokios tokios paspirties iš ko, laikytis kuo: Nieko nedirbu daugiau, darbadieniais tèremuos (pragyvenu) . Ožkums davatkelės rẽmas. Piltinio pieno neturiu, kuo bèremuos – kopūstais. | Susirgau, rėmiáus anapatija, žolikėms.

10. pritarti, palaikyti: Po kelių žingsnių Grigaliūno balsas, remiamas Noreikos ir Jakaičio, drąsiau suskambėjo. Remtina iniciatyva plėsti gyvulininkystę mūsų respublikoje.

11. pasitikėti: Su girdėjimu negal rem̃ties, reik pačiam matyti. Marė rė̃mėsi, kad aš teisme prieš ją nesakysiu. Kam reik į Valę rem̃ties, žinai, ka ana nemelža.

12. grįsti: Šis didis filosofas prisipažino savo klaidas, padarytas gamtos filosofijoje, nes dažnai savo nuomones rėmė spėliojimais. Ypač daug vietos romane skirta tokiems žmonių tarpusavio santykiams, kur viskas remiama pinigu, nauda, išskaičiavimu. Žodį žemdirbiai remia darbu. Agitaciją reikia remti konkrečiais pavyzdžiais. Mokėjo gražius pavyzdžius parinkti iš istorijos ir pertikrinančiais sulyginimais remti savo pažiūras. turėti ką pagrindu: An to rẽmas [tuokdamiesi] – meile. Daug lietuvių liaudies žaidimų remiasi įvairių darbo judesių imitacija. S. Stanevičius rėmėsi gyvąja kalba, ne liaudies dainų kalba. Lenkų romantikai rėmėsi padavimais ir legendomis.

13. vadovautis: Remtis konstitucija.

14. priešintis, kovoti, grumtis: Patys leido rimtus pulkus į svetimus kraštus, idant parodytum, jog galintys yra remties su gelžytoms virtinėms neprietelių. Bet sunku buvo remties prieš lietuvius. [Kalvinai ir liuteriai] pradžio [je] dar kiek įmanydamys rėmės ir spyrės, bet veikiai ir patys susiprato nevaliosiantys. Per kelias varsnas ant lygumėlės rėmėsi keli vyrai. Gydydamas jį, pirmą sykį pabandžiau remtis ne tiktai su tifusu, bet ir su ligomis, prisimetusiomis prie jo.

15. ginčytis, prieštarauti: Jis rẽmias prieš, nepasiduoda. Rẽmas pryšais vaikai, daro, ką išgalvo [ja]. Ir su kuo remies?! Su šita pasturlaka, kūtvėla šita. Besiremiant teip vyručiams su inspektorium, apstojo juos visi mokytiniai.

16. spirti, versti, reikalauti: Visaip jį rė̃mė, visaip mėgino išgaut – nepasisekė. Tomis nelaimomis remamys, lacedemonys paliaubas padarė.

17. pradėti: Rem̃sime dainuoti.
abiẽm kójomis rem̃tis. turėti tvirtą pagrindą, tvirtai laikytis.
pẽtį rem̃ti. kibti prieš, nepasiduoti: Rem̃su vieną sykį pẽtį, nepasiduosu jojamas.
prie síenos rem̃ti versti ką padaryti: Ir jį, žmogelį, jau vaikai rẽmia prie síenos. Apie žvaigždes ir raketas vyrai kalbėjosi, vis dėdę Joną klausimais prie sienos rėmė.
šãknį rem̃ti. įsigalėti, įsitvirtinti: Žodis Dievo šaknį remti pradėjo.
špýkiai rẽmia (kieno) stiprus, pajėgus: Katrų špýkiai rẽmia, tai tos uždirba.
aprem̃ti, àpremia, àprėmė.

1. apdėti ramsčiais, paspirti: Namas senas, bet reikia iš visų pusių aprem̃ti – ir gyvenk. Iš abiej [ų] šonų pagaliais àprėmė nušautą vilką. Poduškoms apremtà, i sėdu. Sniegas aprė̃męs tvoras stovi.

2. atsiremti, pasiremti: Anys gailiai verkauna, net an dalgelių apsiremdami. Apsrė̃męs sėdi.

3. apsupti: Iki gyventojai suskato, priešai jau spėjo visą miestą apremti.
atrem̃ti, àtremia, àtrėmė

1. paspirti ramsčiu, prilaikyti: Tvorą atrem̃k, kad neišvirstum. Aš jį. su savo laza atremsiu. Ano rato neatàrėmėt, tai ir slysta. Seniai, atrė̃mę sąsparas, stovia. Ko čia stovi, tvorą atrėmęs? prispausti prie ko (ranką, alkūnę, petį), norint atsispirti: O Vilius sėdėjo, alkūnes atrėmęs į stalą ir galvą parėmęs į rankas. Petį atrė̃męs buvau [į duris],
i atlaikė [durys]. Jis atsirė̃męs rymo ant stalo (skomijos) rūpestingas. Atsirė̃mus an alkūnės, tai da nieko, da man gerai. Senam y [ra] gerai atsirem̃ties su lazda. Kam tas vyras, jei ant jo peties negalima atsiremti. Slenka jie susikibę kits į kitą, vienas antrą palaikydami, vienas antru atsiremdami. Grigas, atsirėmęs alkūne stalą, parėmęs pasmakrę, papsėjo tylėdamas. Aš nusėdau nuo žirgelio, atsirėmiau an balnelio. Kiek sykių traukiau, tiek gailiai verkiau…, an baltų rankų atsiremdama. Su šūdu vandenė [je] neatsiremsi.

2. pašalinti ramstį: Ateisiu vėlai, tik tu atrem̃k duris.

3. atšlieti: Mane atrėmęs į pečių, liepė stovėti. Atokiau, atsirėmęs tvoros, snūduriavo patruliuojantis esesininkas. Dešinėj, prie sienos atsirėmusioj spintoj su išdaužytais stiklais, jis matė išvartytas knygas. Jis į sieną atsirėmė nugarą. Kame ten pirtė [je] atsisėsi, į sieną atsirė̃męs. Į ką gyvenime atsirem̃si, kai tėvų nebus?

4. įstatyti, įremti: Išsitraukė kardą, atrėmė sau in krūtinę ir norėjo persidurt.

5. įdurti, nudiegti: Oi kas atsirėmė an mano mergelės, kad jam atsiremtų po širdžia dieglelis.

6. ateiti, priartėti: Per potvynį vanduo àtrėmė net prie sodžiaus. Kolei aš išsipruitinau, tai ir vakaras àtrėmė. Dabar, kai nuvokiu, kad atsirėmiau į Avižienas, jau ir kelią žinau. Mišku, mišku [eisi] ir į Nemuną atsirem̃si. Pskavą nudeginęs, vos beatsirėmė su savo šimtais pulkais į mūrus Maskvos. įsibesti: Išsviedau tą Šlepingį, ta (tai) kiaurai į kopą laivas atsìrėmė. Jos akys atsirėmė į Barbutę. Yra dalykų, apie kuriuos nepagalvoji, iki nosim į juos neatsiremi.

7. liestis, siekti: Dabar dar ir šilimos yra, kur saulutė àtremia. Uostai dideliausi į ausis atsirė̃mę. Mūs laukas net prie plento atsìremia. Ganyklų vienas galas atsirėmė į kaimo laukus. Takas atsiremia į skardį, nuo kurio pro praretėjusias krūmokšnių šakas sidabru sutviska upė. | Dangus juodais sparnais atsirėmė į žemę. Valgiau, kol atsìrėmė (daugiau nebetilpo) .

8. pasitikėti, pasikliauti: Tavim pačiu ramindamiesi, ant tavę visiškai perstotumim ir atsiremtumim.

9. vadovautis: Šis, jau ta medžiaga atsirėmęs, išduodavo savo nusprendimą.

10. atsakyti, atkirsti: Ne vienas man atrems: tiek ant svieto dumia tabaką. Prisipažįsta, bet tuoj pat atremia: tai buvę tokie laikai. Buvo toks taikus žmogus, neišdrįsdavo atkariu žodžiu atsiremti. atmesti, paneigti: [Gediminas] tvirtai pasiryžęs atremti visus kaltinimus. Atremdamas priekaištus, kiek pašiepdamas rašė.

11. atmušti, sulaikyti: Vyras kerta kardu, tačiau Paulius atremia jo smūgį. Teko atremti pašėlusį plėšikiškų hitlerinių ordų spaudimą. Gėris privalo būti ginkluotas, jeigu jis nori atremti amžiną blogį. Nebstengdamys atremti neprietelių galybės, velijos irose pilės užsirausti, nekaip jų vergais tapti. Nesa kuo mes arčiaus Dievo būsime, tuo toliaus nuog mūsų priešinykai bus atremti. Neprietelių mūsų atremk. Delnu kūjo neatremsi, kakta sienos nepramuši. Kad galėtų atsiremti prieš neprietelius, padirbo Jerozolimoj pilę. Stengė atsiremti nu Kuršo ir Prūsų griaunantiems į Žemaičių žemę vokyčiams.
įrem̃ti, į̃remia, į̃rėmė, įrémti, į̃remia, įrė́mė.

1. prispausti prie ko (ranką, alkūnę, petį), norint atsispirti: Įrėmė alkūnę į langą ir sekė tas jaudinančias atmainas. Tas kaip susmuko ant suolo, užmušęs Untulį, tai ir sėdėjo, alkūnes įrėmęs į kelius, delnais veidą suėmęs. Įrem̃kime stiprai pečiais, tai ir apversime (šieno, rugių) vežimą. Alkūnę ant kelio (į kelį) įsirė̃męs, rymo brolis. Traukė [kojas iš raisto],
insrėmus kašiko lanko. Su laza įsìremiu, tai braškių parenku. Senis tvirčiau įsirėmė į žemę, kad nepavirstų. Anzelmas tvirčiau įsirėmė kėdėje. Mindaugas, įsirėmęs pečiais į kamaraitės duris, sako tėvui.

2. įsispręsti: Tą megztinį tuojau sujuodys: nagai bjaurūs, o įsirė̃męs [į pašones]. Vaikščioja įsirė̃męs lyg koks baisus ponas. Kaip gera su skalbimo mašina skalbti: nieko neprivargsti, tik, įsirė̃mus šonuos, pastovi šaly. Po bobelę pasiėmę, visi šokam įsirėmę. Dvarponis įsirėmęs vaikščiojo paauksuotuose kambariuose. Įsirė̃męs rankas, stoviu. pasipūtęs, išdidus: Aš pasogą pasiėmęs, išvažiuoju įsirė̃męs. Kad ir iš kito ėmęs, betgi įsirėmęs. Įsirėmęs kaip pono šikamas puodas.

3. įbesti, įsprausti: Įremk ietį į jo sprandą ir nudurk, jei drįs dar nors vieną prieštaravimo žodį tarti. Dvi kartali vienais galais į kamaros sieną stipriai įremti skylėse. Krizas mato, kad ir meisteris stabtelėja, įrėmęs lazdą. Aš į̃rėmiau į šoną jam su karte. Dreifusu jis vadinamas dėl to, kad turi skaudžią koją, kuri keliu įremta į medinį ramstį. Aš galvą į̃rėmiau į žemę (nulenkiau) i nieko nemačiau. Elnė kaipo ing žemę įremta stovėjo. Ji negarsiai sušuko ir sustojo kaip įremta. Ledlaužis priešakiu įsiremia į ledą. Ašaka įsirėmė jo gerklėje. įsmeigti (akis, žvilgsnį): Kitas inlindo, akimi iñrėmė ir žiūri. Akimi iñrėmė in mane. Jo žavinčios akys sustingusios ir įremtos į Elzę. Jaunoji sėdėjo, nedrąsiai akis įrėmusi į baltą sūrį. Vyriškis įrėmė akis į tolį. Jonas įrėmė žvilgsnį šeimininkui į akis, valandėlę patylėjo. Įrėmė į savo žmoną klaikų, šėtonišką žvilgsnį. Akys įsirėmė į didelį, žydrą dangų. Sargas piktom akim įsirėmė į jo veidą. Akys įsirėmė į žemėlapį.

4. aukštai iškilus, pasiekti (dangų, debesis): Ir tiktai miškas, toli galulaukėse įrėmęs į debesis karpytas savo viršūnes, atrodė melsvas. Čia pat ir Vilnius bokštais krištoliniais įsiremia dangun.

5. įsimesti, suspausti. Skausmas į šoną kad į̃rėmė, negaliu nė atsikvėpt. Koks dieglys į šoną į̃rėmė. Man šiandie dieglys įsìrėmė.
nors ė̃męs ir šìk įsirė̃męs. Nors ėmęs ir šik įsirėmęs, o čia kryzė ir kryzė.
šãknį (šaknìs) įrem̃ti įsišaknyti, įsitvirtinti: Šaknis įremiu, įleidžiu, šakninuosi. [Dievo žodis] jų širdyse padžiūvo, neturėdamas kur šaknį savo giliaus leistų ir įremtų dėl kietybės jų. Šaknis įremti.
išrem̃ti, ìšremia, ìšrėmė. išversti, išstumti: Ìšrėmiau (duris). Jei šakos auga pryšais ir viena antrai augti neleida ir išrema iš patogios vietos, maž nereikalingąją teip pat pagenėti.
nurem̃ti, nùremia, nùrėmė.

1. įkurti, pastatyti: Viešpats nùrėmė pasaulę. Atejo tvanas, ištiko upė anus namus, bet negalėjo jų pakrutint, nes nuremti (gruntavoti) buvo ant uolės. Tarpu mūsų ir jūsų yra tarpapeklis didis nuremtas, idant tie, kurie nori iš čion eiti jūsump, negalėtų, ir anys iš ten pereit mūsump. Idant … per meilės šaknį nuremti ir nugruntavoti būtumbit.

2. nuleisti, nudurti (akis): Ko nùrėmei akis, juk nieko tau nesakiau. Vaikai, paklausti, ar mokėsi skaityt, akis žemyn nùrėmė.

3. suspausti, suimti . Nùrėmė mane dieguliai, kad negaliu nė pasijudinti, kad dūšią iš kūno varo.

4. ištikti: Stabas jį ištiko, nùrėmė. Stabas nurėmė ranką. Jis buvo stabo nuremtas. Stabu nùremtas. Tai mane lyg kaip perkūnas nùrėmė. Kad ją. vienas į ranką ėmęs prieš kitus žmones iškeldavo, tai anie kaip perkūno nuremti stovėjo.

5. pargriūti: Nùsrėmė in žemę.

6. bėdą suversti: Ai, ant to senbernio kožnas nusìremia.
akìs nurem̃ti [stulpù] žiūrėti į vieną tašką. Kaip apsirgo nedėlioj vaikas, taip akìs nùrėmė stulpù ir lig šiai dienai nebeatsigauna. Myliutė jau visiškai akìs nùrėmė, jau greit mirs.
kaĩp nùremtas lyg stabo ištiktas, nejudrus, sustingęs: Jis stovėjo kaĩp nùremtas. Stovi kaĩp nùremtas. Kokią pusę adynos aš taip galėjau būti stovėjęs kaip nuremtas ir vos tiktai atsidvėsdamas. Ir tuoj užkilo iš to dūmtraukio sūkurys tokiu smarkumu, jog aš, dalgį betraukdamas, likau lyg nuremtas stovėt. Aš iš išgąsčio kaip nuremtas buvau.
šãknį nurem̃ti įsitvirtinti, įsigalėti: Godui pergalėtis ir širdy savoj šaknį nuremt davė.
žõdžio nenurem̃ti nieko bloga nesakyti: Jis man žõdžio nenùrėmė, pirštu nepridėj [o].
parem̃ti, pàremia, pàrėmė

1. paspirti ramsčiu: Virstančią sieną parem̃k. Parem̃t šakaliuką atnešk. Balkis buvo pàremtas. An ūlyčios pàrema kartis. Tvora paremta aptrešusiais basligaliais. Papulkininkis, parėmęs galvą rankomis, tebesėdėjo prie stalo. Ir pakėlė galvutėlę, rankele parėmė. Kas pakurstys man ugnelę, kas parems seną galvelę. O Aaronas ir Hur parėmė jam jo rankas ant kožnos šalies viens. Kad dangus ant tavęs užgriūtų, ginklais paremtumėm. Stovėjo Puodžiūnų Antanas, parėmęs petimi bažnyčios sieną, ir bijojo atsigręžti. Vaikai, nestovėkit, sieną parė̃mę – neišvirs. Ko stovi, kampą parė̃męs. Netaisysi stogo – supus, neparemsi namų – sugrius. prispausti prie ko (ranką, alkūnę), norint atsispirti: Vilius sėdi, abi alkūnes parėmęs ant stalo. Jau ligonis krapina, pasiremdamas su ramčiu. Kai jis pradėjo nepaeit, padarė lazikę, eidavo pasirem̃damas. Pasrem̃k stalo ir sėdėk. O ana sėd pasirė̃mus. Gediminas šypsojosi, pasirėmęs dalgės. Sunkiai sėdėti tamistai, su ta ranka pasirė̃mus. Aš pasirėmiau ant rankų. Stovėjo, pasirėmusi kumščiais stalo krašto, akimis stačiai žaibavo. Da buvo tamsu, ale jis paslydo, pasirėmė an rankos. Graudžiai verkiau, ant grėblužėlio pasiremdama. Ir nusėdau nuo žirgelio, pasìrėmiau ant kardelio. Vai aš pasremsiu ant rūtų darželio, vai aš kalbėsiu su rūtele žodelį. Kad jis ateitų, liežuviu pasiremdamas, daugiau aš jam neskolinčiau. Nei basliu susijuosi, nei maišu pasiremsi. Nepasiremsi su šapu vandenė [je]. Kam aš tą lazdą kirsčia, kad nepasiremčia.

2. atsišlieti: Pasirėmusi į gluosnį, stovėjo mergina. Neturi kur pasirem̃t (pasidėti), vis čia ir čia.

3. pajėgti atlaikyti: Negal pavaikščioti, nepàrema [kojos].

4. padėti (pamatus): Pamatus paremk pirma, o pasku ręsk rentinį.

5. įsispyrus pastumti: Greitakojis iš viso vieko parėmė pusiauverinius vartus ir nedrąsiai įėjo kieman.

6. aukštai iškilus, pasiekti (dangų): Dangų parė̃mę miškai turė [jo]. Pušys laiko dangų parėmę. Kur aš gimiau, miškai dangų parėmė. Eisiu, motut, eisiu žmonėsan: čia nieko nėr, tik giria dangų parė̃mus. Tėvas neužgimė, sūnus dangų parėmė.

7. nusmelkti, suspausti. Kap gausit, net jus devyni diegliai parem̃s!

8. teikti paramą, šelpti, padėti: Reik vis vaiką parem̃ti. Aš mielai sutikčiau pagloboti našlę ir paremčiau ją. Paremki, Jore, savo sesutėlę! Nes kožnas viernas tikrai turi gailėt nupuolio artimo savo, o kur gali, tame paremt jį. Bus tau atgaivinimu dūšios ir kad paremtų senatvę tavo. turėti paspirties: Su vekseliu nepasirem̃si, jei nėr žiranto. Su dvidešimt penkiais [rubliais] gali pasirem̃ti.

9. pritarti, palaikyti: Viso kaimo vaikai karštai parėmė mus. Mes savo kraujo balsą kalaviju paremsime. Savo žodį kombinato kolektyvas paremia darbais. Mus, varginguosius, smarkiai parėmė tarybos. Jo žodžius kaimynai parėmė sutartiniu juoku. Neatsižvelki į tai, ar jis tau pelno atneš, ar žmonės tave pagirs ir parems! Paremk širdis ir sąžinę. Paremk mane, davęs dvasios valnumą. Terp to paremiamas est Maižiešius pašaukime urėdo savo pagelba septynių dešimtų vyriausių. Sudėtiniai paremiamojo sujungimo sakiniai jungia du ar daugiau gramatiškai vientisinių sakinių, kurių vienas pasako pagrindinę mintį, o kiti papildo.

10. pagrįsti, patvirtinti: J. Jablonskis labai nuoširdžiai man visa aiškino, savo teigimus paremdamas gausiais pavyzdžiais iš kitų tarmių praktikos. Metraštis buvo paremtas graikų šaltiniais. Rytų Prūsijoje anksti įsigalėjo raštų kalba, paremta to krašto vakarų aukštaičių tarme. Kompozicijos turinys paremtas kontrastu. Pareiga yra paremta teisingumo jausmu. Ką dabar pàrėmė savuoju pavaizdu. Ižg čia arijonai … stengias paremt (parempt) paklydimą savą. Kuriuog raštu tatai parėmė?

11. vadovautis: Lakoniškomis priemonėmis, pasiremiant kasdieniškiausia medžiaga, apsakyme išryškinta būdinga mūsų dienų gyvenimo atmosfera. Tamsta rašydamas kiek galima pasiremk ant tėvyniško pamato. Atsakovams pasirėmus įsisenėjimu ir jų pristatytais raštais, teismas ieškinį atmetė. Čia stipriai tikėjimu paremtis (paremptis) turime. | Pasirė̃mę ant to gėrimo (tik gėrimu rūpinasi, juo laikosi), kas i būs.

12. pasitikėti, pasikliauti: Didelė mergelka, tokia jau gali pasirem̃ti. Aš ant tavęs buvau pasirė̃męs, kad tu man duosi pinigų. Ant tavęs užmestas esmi iš (tavim pasirėmiau nuog) žyvatos augyvės mano.
káulais pasìremiant klupsčiomis: Káulais pasiremdamà, diegiau daržus, buvau, bet dabar nebgaliu.
pérsiremti susibarti: Liuobav pársiremsiav kasdien po kelis kartus.
prirem̃ti, prìremia, prìrėmė

1. atspirti į ką: Kopėčias prìremi prie tos blankelės, tai siūbuoja. Seržantas prirėmė prie sienos šautuvą, atsisėdo ant žemos palangės. Su ranka prisirem̃t galėjau.

2. priglausti, prišlieti: Kiemelyje prie sienos priremtas stovi suolelis. Paširdžius prirem̃s [liuob] pri poduškos i rymos. Jis atsistojo nuo žemės ir prisirėmė prie sienos.

3. greitosiomis, laikinai pristatyti: Prie pietinio tvarto galo priremtas gardelis, kuriame kriuksi paršiukas.

4. galėti pastovėti: Kojoms neprìremu, tiek skausta. A galėsi prirem̃ti pri žemės – mėgink stoties.

5. prispausti, primygti: Priremtos basliais langinės. Verdant plaučius prirem̃k, bo jiejai plūdura, negrimzta. | Prìrėmė pusbernį tik prie sienos ir taikstė į snukį skelti. Kai žmogų priremia bėda, tai ir gudrumo atsiranda. Danutė sakė, kad tave liga prirėmė.

6. prispirti, priversti: Kai gerai prìrėmė, tai ir pasisakė. Bus tep prìremtas prieg darbo. Prìrėmė (prispaudė mokytis) jį labai. Vaiką. negali priremti, jei nenora už jo tekėti. Aš, daktare, visko mačiau, ir pamokslais manęs nepriremsi. Bepigu Šiliniui – tas žodžio kišenėje neieško, bematant suriečia senį. Jeigu kaip, ir griežtesniu žodžiu priremia. prigriebti: Suskubo pilvazas pasprukti iš sodo, o tai būčiau prirė̃męs jį. primygtinai įprašyti: Muni prìrėmė, ka [d] fermo [je] kiaules mėnesį pašerčiau.

7. kiek padėti: Jau vaikai prìremia motinai. Tu eik, vaikeli, o aš prišokdama tave prirem̃siu. Prìrema valdžia, gal išeiti mokslus. Jau mergučė pradės tuoj prirem̃t. Dirba jos sunkiai, kiek galėdamos, bet labai mažai tegali ką nors priremti savo vyrus.

8. siekti, liestis: Tas miškelis prìremia ir ežero kraštą. Dvaro laukus prìremia sodžiaus ganyklos.
prie síenos (tvorõs, žẽmės) prirem̃ti

1. priversti nusileisti, pasiduoti: Evaldas pajuto, kad aš priremtas prie sienos. Mes jį prìrėmėm kai šunį prie tvorõs.

2. griežtai pareikalauti: Prìrėmė pri síenos: „Atiduok!“. Prirem̃k prie žẽmės, kad žinotų!
surem̃ti, sùremia, sùrėmė.

1. suspirti, prilaikyti ramsčiais: Surem̃k tvorą, kad negriūtų. atsispiriant, remiantis prispausti prie ko (kumščius, rankas): Aiktelia Elzė, įtraukdama galvą ir suspaustus kumštelius suremdama po smakru. suspiriant sustatyti: Naujos fermos jau sùrėmė gegnes. Šautuvų buvo suremtų̃ kaip gubų. Eik šen, ir mudu surem̃sim kokią rikę. Liesa kumelė: vos kauleliai suremtì. Kaulai suremti, skūra aptempti.
suremtinaĩ.

2. iš kelių pusių prispaudus, laikyti: Vyrai sùrėmė pečiais ir išstūmė vežimą. Vokiečiai, pasiviję žmogelį, surėmė jį šautuvais ir keikdami ėmė kratyti. Iš karto ir pats Zenonas nustebo, nepažįstamų akių suremtas. labai arti prikišti, subesti: Surėmė automatų vamzdžius ir nusikvatojo. iš abiejų šonų suspausti: Uošvužei einant, kančiukėliu sudrožei, mergužei einant, pentinėliais sùrėmei [žirgelį].

3. suglausti, sušlieti: Ko čia sėdit, pečius surė̃musios? Abudu ant pečiaus, surėmę pasturgalius, galėsime kirmyti. Ten pat du seni medžiai, surėmę kreivas šakas. Mergelė su berneliu peteliais susirė̃mę [sėdi]. Žaidėjai susìremia rankom ir eina pro vienas kitą. Ąžuolas su liepele šalia kelio stovi, šakelėms susirėmę, lapeliais susiklėstę.

4. greitomis ar prastai pastatyti, suręsti: Jau trys nameliai suremtì – greit dirba. Reikia surem̃t kokia pirtelė – nėra kur apspraust po darbų. Kam tu surėmei tamsų svirnelį. Atvykusiems pradžioje surėmė barakus, o paskiau ėmė statyti namus. Surėmė, surėmė liemenėlių pirtelę. Surem̃kim, vyrai, dainą (uždainuokime), lai plyšta laukai, lai skleidas visi pašaliai. Buvo toks tylenis, kad per dvi dienas vieną žodį tesuremdavo. Palaukė [je] trobikę susìrėmė i gyveno. Vargais negalais Martynas susirėmė trobą. A galėsma susirem̃ties trobikę?

5. apsupti: Iš šonų kaimynių suremta, kiūtojo ji, įkaitusi nuo alaus ir šilumos. Areštantus paprastai lydėdavo raiti sargybiniai, taigi užpuolimą reikėjo vykdyti staigiai, kartu suremiant iš visų pusių. užgriūti, susitelkti vienu metu: Tai sùrėmė darbai – negaliu nei rankų praskirti (daug darbų reikia padaryti) . Dabar visi darbai susìrėmė.

6. padėti, sušelpti: Sùrėmė kaimynai muni. Neatsisakyk surem̃t manę bėdon. Kur vienas antrą myli, vienas antrą supranta ir suremia, – visa tur nutilti arba nieku pavirsti. Prisidėsim, susirem̃sim, bus gerai.

7. susigrumti, susikibti, susimušti: Susiremdavo didesni ir mažesni kariuomenių būriai. Abi pusi baisiai susirėmė ant kalnais. Kiekvienam riteriui malonu ir garbinga mūšio lauke ginklu susiremti. Susìrėmė vyrai, maniau, ka [d] užsidaužys. Jaučiai susìrėmė. Karvutei ragas nulaužtas – galėjo su kitoms karviums susirem̃t. Reta katė teišdrįs susiremti su žiurke. Anie su neprieteliais jau susìrėmė. Teisme susirėmė pinigas prieš pinigą. Nelaimės susirėmė su ragais.

8. susiginčyti: Ponui Skrodskiui teko susiremti su sūnumi dėl pinigų. Buvom susirė̃mę su marčia. Juodu smarkiai susìrėmė.

9. suspausti, suimti . Surėmė iš visų pusių mane dyguliai. Naktį surėmė jį tokie diegliai, jog žmonės manė, kad gyvas nebeliksiąs. Suremta dyguliais, graudžiai suvaitojo. [Grėtei] skausmai suremia strėnas ir vidurius. Lyg nuo nuodų jaučiau skaudėjimus, ir surėmė diegliai. Kad surėmė šoną skausmas, nors rėk. Pilvą kad sùrėmė, tai sùrėmė, nei paeit negaliu. Surem̃s kada liga, ir ištiesiu kojas. Nuo žuvų kad sùrėmė diegliai, kad ėmė dusint! Ant kaklo [puolė skausmas],
sùrėmė tokie galąstuvai kieti. Sukukuo gegelė, sùrėmė širdelę. | Pyktis jam krūtinę suremia. Tėvo akyse ašaros, ir sūnus pajunta, kaip karštas kamuolys suremia jam kvėpavimą. Ka susìremia į nugarą, eina kraujo leist. Po Kalėdų pasikėlė kosulys, atsiliepė pilvo slogos, susirėmė kitos ligos. apimti: Nausėdą surėmė nykus vienatvės jausmas. Marijoną staiga surėmė liūdesys. Gėda ir gailesis taip surėmė Barbelę, kad nežinojo kur dingti.

10. užpulti, prispirti: .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atremti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2022 www.zodynas.lt
Draugai: Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x