tarnius

Tarnius – tai lietuviškas žodis, reiškiantis tarnautoją, dažniausiai valstybės tarnybos, kariuomenės ar kitos institucijos darbuotoją. Vartojamas kaip oficialus arba pagarbus apibūdinimas.

Pagrindinės reikšmės:
1. Valstybės tarnautojas (pvz., mokesčių inspekcijos, savivaldybės darbuotojas).
2. Kariuomenės narys (kareivis, karys).
3. Istoriniame kontekste – prievolininkas, vergas (senovės Lietuvoje).

Pavyzdžiai:
- Valstybės tarnius atsakingas už dokumentų tvarkymą.
- Karinis tarnius dalyvavo pratybose.
- LDK laikais baudžiauninkai buvo žemės savininko tarniai.

Trumpai: Tarnius – asmuo, atliekantis tarnybinius pareigus valstybėje, kariuomenėje ar istorinėje sistemoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Tarnius – tai lietuviškas žodis, reiškiantis tarnautoją, dažniausiai valstybės tarnybos, kariuomenės ar kitos institucijos darbuotoją. Vartojamas kaip oficialus arba pagarbus apibūdinimas. Pagrindinės reikšmės: 1. Valstybės tarnautojas (pvz., mokesčių inspekcijos, savivaldybės darbuotojas). 2. Kariuomenės narys (kareivis, karys). 3. Istoriniame kontekste – prievolininkas, vergas (senovės Lietuvoje). Pavyzdžiai: - Valstybės tarnius atsakingas už dokumentų tvarkymą. - Karinis tarnius dalyvavo pratybose. - LDK laikais baudžiauninkai buvo žemės savininko tarniai. Trumpai: Tarnius – asmuo, atliekantis tarnybinius pareigus valstybėje, kariuomenėje ar istorinėje sistemoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.