Talačkavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai skundžiantį kalbėjimą be aiškios minties ar tikslo. Jis dažnai vartojamas apibūdinti varginantį, neribotą plepėjimą.
Pagrindinės reikšmės atspalviai:
1. Ilgas ir nuobodus monologas – kalbėtojas "talačkavo" valandą apie kasdienius reikalus.
2. Skundimasis be veiksmų – ji talačkavo apie problemas, bet nieko nekeitė.
3. Beprasmis plepėjimas – svečiai talačkavo prie kavos, kalbėdami apie nieką.
Pavyzdžiai:
- Senelė mėgo talačkauti apie senus laikus.
- Nustok talačkauti ir imkis darbo!
- Jų pokalbis virto talačkavimu apie orą.
Sinonimai: plepėjimas, balbėjimas, alksėjimas, tuščia kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.