šverbalas
Šverbalas – kalbos dalis, sudaryta iš veiksmažodžio kamieno, bet vartojama kaip kitos kalbos dalies žodis (dažniausiai kaip daiktavardis, būdvardis ar prieveiksmis). Tai neveiksmažodinis veiksmažodžio variantas.
Pagrindiniai tipai lietuvių kalboje:
1. Veikiamosios rūšies dalyvis (pvz., skait-ąs, raš-ąs) – nurodo veikėją.
2. Neveikiamosios rūšies dalyvis (pvz., skait-omas, raš-omas) – nurodo objektą.
3. Padalyvis (pvz., skait-ant, raš-ant) – nurodo kartu vykstantį veiksmą.
4. Pusdalis (pvz., skait-ęs, raš-ęs) – nurodo baigtą veiksmą.
5. Būdinys (pvz., skait-ydamas, raš-ydamas) – nurodo būdą.
Pavyzdžiai:
- Mokytojas aiškina, rodydamas diagramą. (būdinys)
- Skaitantis studentas susikaupęs. (veikiamosios rūšies dalyvis)
- Rašomas laiškas buvo ilgas. (neveikiamosios rūšies dalyvis)
- Įėjęs į kambarį, jis užsidegė šviesą. (pusdalis)
Trumpai: Šverbalai – veiksmažodžio formos, neturinčios asmens, skaičiaus, nuosakos, bet laiko, rūšies ar linksnio požymius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.