Šventprakė – tai ironiškas arba niekinantis žodis, reiškiantis žmogų, kuris išoriškai demonstruoja didelį pamaldumą, religingumą ar moralinį pranašumą, bet iš tiesų elgiasi veidmainiškai, neteisingai ar net doroviškai abejotinai. Tai yra veidmainystės ir perdėto religingumo apibūdinimas.
Pavyzdžiai:
1. Ji viešai smerkia kaimynus už mažiausią nukrypimą, bet pati slepia apgaules – tikra šventprakė.
2. Politikas kalba apie dorovę ir teisingumą, o pats dalyvauja korupcijoje – gryna šventprakė.
Sinonimai: veidmainis, fariziejus, pamaldūravėlis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.