šventodieglis
Šventódieglis – tai senovinis lietuvių terminas, reiškiantis šventąjį gyvąjį anglį (dažniausiai ąžuolo), kuris buvo laikomas dievybės buveine arba jos simboliu. Jis buvo garbinamas kaip medinis stabas, siejamas su perkūno dievu Perkūnu.
Pavyzdžiai:
1. Religinis: Šventdieglis stovėdavo alkvėje, prie jo aukodavota ir meldžiamasi.
2. Istorinis: Kryžiuočių kronikose minimi šventdiegliai kaip pagonių kulto objektai.
3. Perkūno kultas: Manoma, kad į šventąjį dieglį (ąžuolą) Perkūnas įsirėždavo per audrą.
4. Simbolinis: Dabar terminas gali būti vartojamas perkeltine prasme apie pagrindinį, nepajudinamą principą ar vertybę (pvz., „teisingumas – mūsų šventdieglis“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.