„Stabas“ – tai netaisyklingas veiksmažodžio „stoti“ forma, vartojama būtojo laiko, trečiajamas asmuo, vienaskaita (jis/ji stabas = jis/ji stovėjo). Ši forma yra archajiška ir šiuolaikinėje lietuvių kalboje beveik nenaudojama.
Pavyzdžiai:
1. Jis stabas prie lango ir žiūrėjo į lauką. (dabar: Jis stovėjo...)
2. Kadaise čia stabas senas ąžuolas. (dabar: ...stovėjo senas ąžuolas.)
Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje teisinga forma yra „stovėjo“. „Stabas“ sutinkama tik senuosiuose tekstuose, tautosakoje ar tam tikruose tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.