Špicbukystė – tai ironiškas ar juokingas žodžio ar frazės vartojimas, kuris atrodo įmantrus, bet iš tikrųjų yra beprasmis, pernelyg sudėtingas ar neteisingas kontekste. Tai yra kalbinis „išsidirbinėjimas“, kai siekiama parodyti išsilavinimą, bet pasiekiamas priešingas efektas – komiška ar nemaloni įspūdis.
Pavyzdžiai:
1. Vietoj „Valgysime“ pasakyti „Vykdysime maisto vartojimo aktą“.
2. Apie paprastą veiksmą: „Iniciuoju durų atidarymo procesą“ (vietoj „Atidarau duris“).
3. Vartoti mokslinę terminiją kasdienėje kalboje: „Mano gastronominis aparatas signalizuoja alkio būseną“ (vietoj „Alkanas esu“).
Trumpai: tai pernelyg įmantri, ne vietoje vartojama kalba, kuri dažnai sukelia juoką ar erzinimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.