šliūbaunas

„Šliūbaunas“ – tai šnekamoji kalbos žargoninė frazė, reiškiančią išprotėjusį, keistą, pakvaišusį žmogų arba beviltišką, absurdišką situaciją. Kilmė – iš lietuvių kalbos žodžių derinio, dažnai vartojama ironiškai arba juokais.

Pavyzdžiai:
1. „Po visų tų klaidų projekte jau jaučiuosi kaip šliūbaunas.“
(reiškia: jaučiasi sutrikęs/„išprotėjęs“ nuo problemų)

2. „Šitas planas – visiškas šliūbaunas!“
(apie neįgyvendinamą ar absurdišką idėją)

3. „Nesikalbėk su juo, jis toks šliūbaunas.“
(apie keistą elgesį turintį asmenį)

Pastaba: Žodis nėra literatūrinis, dažniausiai vartojamas neformaliuose pokalbiuose ar interneto memuose.

Įrašas
Paaiškinimas	„Šliūbaunas“ – tai šnekamoji kalbos žargoninė frazė, reiškiančią išprotėjusį, keistą, pakvaišusį žmogų arba beviltišką, absurdišką situaciją. Kilmė – iš lietuvių kalbos žodžių derinio, dažnai vartojama ironiškai arba juokais. Pavyzdžiai: 1. „Po visų tų klaidų projekte jau jaučiuosi kaip šliūbaunas.“ (reiškia: jaučiasi sutrikęs/„išprotėjęs“ nuo problemų) 2. „Šitas planas – visiškas šliūbaunas!“ (apie neįgyvendinamą ar absurdišką idėją) 3. „Nesikalbėk su juo, jis toks šliūbaunas.“ (apie keistą elgesį turintį asmenį) Pastaba: Žodis nėra literatūrinis, dažniausiai vartojamas neformaliuose pokalbiuose ar interneto memuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.